Tai moteris, kuri labai myli savo veiklą, atiduoda savęs labai labai daug, net nežiūrėdama į laikrodį! Tokio palaikymo, supratimo ir pagalbos nesu niekad turėjusi… po sesijos jau dienos prašviesėjo, savivertė auga, atsirado gyvenimo džiaugsmas ir šviesesnis rytojus!
Jos vedama, per sesiją, jaučiausi labai saugiai, plaikoma… konkretūs nurodymai, pagalba procese davė labai gerus rezultatus.
Jai išties rūpi! Ji net neprašoma dar domisi ir po sesijos, paaiškina kas vyksta ir net pasako ką su tuo daryti 🤗
Labai rekomenduoju, labai!!! ❤️🙏

Vakar buvau dvasinėje praktikoje „Iš kartos į kartą“ pas Kantautė Augaitytė.
Tai patirtis, kurios neįmanoma įvertinti jokiais pinigais. Jos neįmanoma iki galo papasakoti žodžiais – ją galima tik patirti.
Pirmą kartą Kantautę pamačiau „Brandwomas“ renginyje. Išgirdusi jos balsą – tą gilų, aksominį, kažkur giliai pažįstamą – pajutau, kad jis mane pasiekia iki pat sielos gelmių. Tą akimirką, be jokios abejonės, priėmiau sprendimą: kad ir kur ji gyventų, aš su ja susitiksiu.
Renginyje turėjau vieną asmeninę, labai gilią strėlės laužymo praktiką, kurios metu paleidinėjau baimę kalbėti viešai.
Dar renginyje po strėlės laužymo praktikos Kantautė priėjo prie manęs ir pasakė:
„Tavo baimė kalbėti viešai susijusi su mamos moterų linija – su tavo močiute.“
Tą akimirką aš sustingau, bet kartu pajutau didžiulį norą tai išgydyti.
Po renginio manyje pakilo senos baimės, kaltės, ir kūnas iškart sureagavo – pradėjau kimti, skaudėjo gerklę. Bet aš jaučiau: tai ne virusas, tai kūno žinutė – laikas paleisti galutinai, tai kas ne mano.
Tad prikimusiu balsu, nedvejodama įrašiau balsinę žinutę Kantautei, kad noriu susitikti.
Diena prieš mūsų susitikimą pakilo temperatūra – tarsi pasąmonė dar bandė priešintis. Bet aš jaučiau, kad noriu eiti, noriu paleisti. Kalbėjau afirmacijas, prašiau kūno leisti man žengti šį žingsnį. Ir ryte pabudau lengvesnė, bet vis dar su gumulu gerklėje.
Kai susitikau su Kantaute – viskas atrodė taip sava, taip šilta ir tikra. Tas susitikimas buvo ne tik jaukus, bet ir gilus iki ašarų. Tą dieną paleidau baimes ir kaltes, kurios ėjo per kartas. Jaučiau, kaip protėvių rankos veda mane, o kai pasiklysdavau – Kantautė ištiesdavo savo ranką.
Ir tada supratau – aš neklydau. Mes tikrai jau esame buvusios kartu, tik kituose gyvenimuose, su kitais veidais, bet ta pačia šypsena, tuo pačiu balsu.
Atsitiktinumų nebūna. Sutinkame tuos, kurie turi būti mūsų kelyje – kad padėtų mums prisiminti, kas iš tiesų esame.
Kantautė yra tas žmogus, tas raktininkas, kuris padeda surasti mūsų pačių viduje išmėtytus raktus. Ir aš jį radau🥰
Grįžus namo suvokiau, aš nekimstu, gerklėje nebėra skausmo ir gumulo, kurį tiek metų nešiojausi. Jaučiausi pavargusi, bet lengva it debesėlis, nes palikau priekabą, kurią tempiau su savimi net 38 metus.
Ši patirtis man – kelionė namo, į save 😇
Su meile ir dėkingumu tariu AČIŪ 😘😘😘

Dzaugosi labai nes tikrai atidota viska kad padetu zmoguj dabar jauciu toke vidine ramybe ir atrodo kad judu i prieki be joku panciu tikrai rekomenduoju

Kantautė į savo darbą sudeda visą savo širdį, visą dėmesį ir visas turimas žinias. Aiškiai ir tiksliai dirba su turimomis problemomis, griebia problemą už “ragų” ir eina iki galo.
Labai stipri ir tvirta savo veikloje ir labai šilta, nuoširdi širdyje. Jos gilus jautrumas leidžia jai pastebėti subtilius dalykus, kuriuos ne visada pačiai pavyksta pastebėti. O energija, kuria Kantautė gyvena, pakuria ir įgalina pačią mane imtis pokyčių ir pačiai pajausti savo tikrąją galią.
Ačiū už tai, ką darai! Nesustok kurti! 💛